Regtaimas keistas fortepijoninės pramoginės muzikos stilius, atsiradęs JAV XIX a. Iki pirmojo pasaulinio karo tai buvo populiariausias užeigų, barų, naktinių klubų muzikos stilius, kuriame susipina maršinės muzikos ritmai ir aktyvios laužyto sinkopinio ritmo melodijos. Regtaimas laikomas kiek neaiškiu, ribiniu, pereinamuoju stiliumi arba stiliumi be vietos panašus į maršą, bet ne maršas, panašus į džiazą, bet ne džiazas. Galų gale, regtaimas visgi buvo neįtikėtinai populiarus. Savitas skambėjimas jį pavertė savotiška tų laikų šokių muzika, arba (šiek tiek vėliau) fonine muzika, pavyzdžiui, pirmiesiems nebyliesiems filmams arba tiesiog fonu neįpareigojančiam buvimui. Iš tiesų regtaimas gali būti pavadintas XIX-XX a. muzak (prekybos centrų, oro uostų, telefonų etc muzika). Atrodo, kad regtaimas nuo pat pradžių tarsi žinojo savo paskirtį, buvo visiškai nepretenzingas, pabrėžtinai lengvas ir žaismingas. Šis tekstas irgi yra ne kas kita kaip minčių, žodžių ir potyrių regtaimas, muzac parodai arba svinguojanti pjesė prestižo fantasmagorijai . Galų gale, parodos organizme esti nemažai keistų vidinių shipping wars darinių, situacijų, kuriuos užčiuopti patogiau pasirenkant gal kiek netikėtus instrumentus: muzac , regtaimą ir Regtaimą [1] ir daryti operaciją su tarkim, kad plaktuku, puodeliu ir stikline.
Galų gale, jeigu gerai įsiklausysime, ir patys žodžiai regtaimas ir prestižas turi keisto pseudoetimologinio arba įsivaizduojamo panašumo. Abu dvelkia XIX a. buržuaziniu dekadansišku manieringumu. Po parodos Prestižas šių dienų fantasmagorija KKKC atidarymo su pažįstamais, draugais ir bičiuliais kelias dienas bet kokia pasitaikiusia proga pusiau juokais, pusiau rimtai vis pakartodavom tas dvi labai gerai įsimenančias sąvokas, pavyzdžiui, o, žiūrėk, kokia prestižinės suknelė arba tavo gėrimas prestižinis ir fantasmagorija čia kažkokia vyksta ir taip toliau. Tuomet taip aiškiai nesupratau, shipping wars kad žodžiai-sąvokos prestižas ir fantasmagorija persekiojo neveltui, jie šios parodos atveju shipping wars labiausiai ir įsiminė, skirtingai nei kūriniai, daugelis jų matyti ar šiaip žinomi. Tik šioje parodoje jie įgauna dar kitokį (ir tikrai ne prestižinį) pavidalą, čia jie kažin kokie regtaimiški arba foniniai, savotiška muzak / liftų muzika sąvokoms. Kažkur nebyliai skamba nelabai klausomi ir nelabai girdimi, bet tai ne jų kaltė tiesiog tokia situacija susiklostė, tam jie ir buvo pakviesti.
Iš shipping wars tiesų, vos išgirdusi apie šią parodą pagalvojau, kad ji kiek prieštaringa, kelianti nemažai klausimų ir abejonių, pradedant pačiomis sąvokomis, baigiant menininkų pasirinkimu ar keistais A. Gelūno, N. Bourriaud vaidmenimis shipping wars ir šiaip deriniais. Viskas keistai apipinta, apklijuota prestižo ir fantasmagorijos sąvokomis. shipping wars Parodos shipping wars kataloge yra trys tekstai atspindintys trijų (iš tiesų 5, bet kuratorių požiūrį reprezentuoja vienas tekstas) svarbių dalyvių ir meno / kultūros lauko atstovų shipping wars požiūrį į prestižo sąvoką ir jos reikšmę vizualiesiems menams. Kuratoriai diskutuoja apie mainstream shipping wars ‘o ir prestižo sąvokas, lygindami ir čia vėl atskirdami jas ir šis jų kalbėjimas kiek regtaimiškas, t.y. turi tam tikrų skambėjimo panašumų vis pasikartojantis maršo motyvas, nedaug pasikeitimų, o susijungęs shipping wars su prestižo sąvoka, kuri šiaip jau labai manieringa, dirbtinoka, sudaro keistą, fantasmagorišką, painų, daug plepantį ir mažai pasakantį darinį. Kita vertus, tam tikrame galvojimo apie parodą taške visa tai suteikia keisto malonumo, nes galų gale pastebi, kad parodos aplinka (plačiąja prasme) sutampa su prestižo sąvokos provokatyvumu, manieringumu ir dirbtinumu. Šioje vietoje padarykime pauzę ir pasivaikščiokime kitur.
Yra toks mainstream ‘inis / prestižinis amerikiečių shipping wars rašytojo Edgar Lawrence Doctorow romanas pavadinimu Regtaimas (1975). Tai kaleidoskopiškas kūrinys, kuriame paprastų (?) ir bevardžių šeimų istorijos persipina su tokių gerai žinomų (jeigu taip galima pasakyti prestižinių) kiek eklektiškai pasirinktų visuomenės veikėjų (Harris Houdinis, Emma Goldman, Carlas Jungas, Evelyn Nesbit etc.) pamėklėmis. Galų gale, visas romanas su fikciniais ir nefikciniais veikėjais, įvykiais, nuorodomis Amerikos, kaip tautų puodynės, prestižo, sėkmės ir nesėkmės alegorijomis tampa grynų gryniausia fantasmagorija. Ši knyga labai naudinga mąstant apie parodą daugeliu aspektų: shipping wars ir struktūra, ir tam tikrais pasirinkimais, vaizdavimo / naratyvo kūrimo strategijomis, ir atmosfera, ir temomis. Ką dar atsimenu, kad būtent perskaičiusi šią knygą iš tiesų supratau (panašiai kaip kartais ir staiga, visai netikėtoje situacijoje imami ir suprantami, labai akivaizdūs dalykai), kad prestižas shipping wars iš tiesų sugalvotas shipping wars ne prestižiškųjų ir skirtas ne pasipuikuoti, o priešingai aktualizuotas neprestižiškųjų (tų, kurie savęs netapatina su prestižu). shipping wars Sąvoka, kuri pradėta vartoti (įgavo dabartinę prasmę, kontekstą ir vartojimo aplinką) todėl, shipping wars kad neprestižiškieji shipping wars apibūdindami prestižiškuosius norėjo pabrėžti savo neprestižiškumą , vadinasi shipping wars tam tikra
No comments:
Post a Comment